Istorija

Klaipėdos motokroso ištakos pagal Algį Šerkšną

1961 m. Didžiulė E formos Klaipėdos Bijūnų g. 10 amatų mokykla, su sporto salėmis, stadionu ir tokiu siaubingu požeminiu gyvenimu. Rodos viskas išbandyta : fechtavimas, futbolas, boksas, irklavimas, naktiniai žygiai vitaminų į aplinkinius daržus, Rimkų sodus. Tai mūsų pokarinių „vaiknamiečių“ ir „internatiečių“ siekis užsikabinti gyvenime, išlikti ant bangos ir išsiveržti į priekį. Gauti ženkliuką ant krūtinės, o dar geriau sportinį medalį buvo kiekvieno iš mūsų svajonė. Tad nenuostabu – prilipome prie gamyklinio mokymo meistro Jono Palioko, nešiojusio kvadratinį ženkliuką – motociklą pakeltu priekiniu ratu ir skaičiumi 1. Ir savo pasiekėme – Jonas gavo brėžinius ir mes būrėme sportinį monstrą go-kartą. Iš vamzdžių, metalo gabalų, variklio detalių – tas kūrinys Vilniuje laimėjo I-ą vietą ir buvo parodytas per televiziją.

Tačiau viską aukštyn kojomis apvertė Jono ir draugų surengtas šou mūsų stadione. Vidury žiemos, raudonomis Jawomis, didžiuliais šalmais ir dar didesnėmis užpakalinio rato žvaigždėmis, išlankstytais saksofonais, ricinos kvapu jie užbūrė mane visam likusiam gyvenimui.

1963 m. Klaipėdos saviveiklinis auto-moto klubas prieš Kaliningrado auto-moto profesionalų klubą – III vieta 125cm3 klasėje.

1964 m. Kupiškyje iš paskutiniųjų pastangų pamatytas Edvardo Ramono iš Panevėžio vairavimo stilius, 1965 m. Jono Bieliausko iš Vilniaus stebuklingas motociklas ir legendos apie TSRS motokrosininkus – Pasaulio čempionato dalyvius I. Grigorjev III vieta 1963m., Viktor Arbekov I-a vieta 1965m., aplenkus 1964m. čempioną Žoelį Roberą. Vėlesniais metais 1966m. Minske, 1967m. Užgorode spaudžiau ranką rusams, o 1971m. ir pačiam motokroso karaliui Ž. Roberui, Kišiniove pralaimėjusiam Pavelui Ruliovui iš Piterio. Tai buvo pirmas susitikimas su KTM markės nauju motociklu Pasaulyje. Iki tol pirmavo ČZ, Suzuki, Husqvarna ir Bultaco.

Tačiau grįžkime į Lietuvą. 1966 m. Minsko 3 pavarų savos gamybos motoras,veltiniai, vatinės kelnės ir smulkinta padanga vasario 23d. Kaune, Ąžuolyne, šalia sporto halės, padėjo Algiui Šerkšnui laimėti I-ąjį tarptautinį (Ryga, Minskas, Talinas, Kaliningradas, Liepoja, Lietuva) motokrosą ledinėje trasoje. Prasidėjo šlovės ir nusivylimų metai, lėkimas ir kritimai, traumos ir mokymasis iš savo ir priešininkų klaidų. Pirmieji mokytojai aTa Petras Krakauskas, Leonas Jokšas, Vladas Kiela bei Vlado draugas latvis Vilis Brunis – tai TSRS čempionatų prizininkai. Jonas Paliokas – gudragalvis – TSRS daugiadienių (kaip dabartinis „Dakaras“) lenktynių bronzos medalio laimėtojas. Jis, 1957m., subūrė entuziastus į komandą garsinusią Klaipėda visoje TSRS. Tai Albertas Stepaitis, Jonas Bendikas, Leonas Jokšas, Petras Vaišvila, Anatolij Kulešov, Kastytis-Juozas Lisauskas, V. Zakatov, Juozas Virkietis, Aleksandras Boguslauskas, Bronius Laucius, Gediminas Grigas, Petras Kuskis, Irena, Aldona, Laima, Ania, taip pat Liudmila Bačkova - TSRS sporto meistrė, Lietuvos, Pabaltijo bei TSRS čempionė.

1966 m. vasara, Karpatų kalnai. 6 dienų lenktynės („Dakaras“), Lietuvos komanda, vadovaujama Vitalij Nadolinskij, laimėjo I vietą TSRS. E. Ramonas – čempionas, Angelė Račkauskaitė – čempionė, A. Šerkšnas – 9 vieta.

1967 m. ačiū laikraščiui „Sovietskaja Litva“ pramušusiam geležinę uždangą ir įsteigusiam prizus tarptautiniam motokrosui, Vilniuje, Šeškinėje, Lietuva – Lenkija. 175 cm3 I-as Algis Šerkšnas II-as Stanislav Olševskij III v. Vladas Kiela. 250 cm3 I-as Z. Rutkovskij Lenkija, II-as Edvardas Ramonas, III-as A. Olševskij. 500 cm3 - Pasaulio 7-tos vietos laimėtojas B. Urbaniak I-as, J. Patyček, III-as P. Kirpičenka (Lietuva).

Po to sekė 13 metų suaugusių 250-500 cm3 klasių čempiono titulas iki atsisveikinimo su aktyviu sportu 1980 m. Tačiau jau nuo 1966 m. ruošiau sau pamainą, tai broliai Gerasimovai Vasilij, Merkury, Lev, 1971 m. tai „melnraginiai“ Bukantai, Vilavičiai, „smilteliniai“ A. Reliūga, J. Uziumskij, „kauno“ Sergej ir Igor Kononovi, „jūreiviniai“ A. ir P. Andreevai, S. Kamajevas, ir dar keli tūkstančiai neblogų vaikinų, tačiau nepraėjusių griežtos atrankos.

Už pasiektus rezultatus 1980-1987 m. buvau paskirtas Lietuvos motokroso rinktinės vyr. treneriu ir 1986 m. Lietuva laimėjo III-ią vietą TSRS čempionate. 1988 m. Sąjūdžio rekomendacijos išdavoje mes jau nedalyvavome TSRS čempionate. Nuo 1991 m. atkūrėme LMSF, prasidėjo kelias į Europą...